PILIGRIMO VADOVAS PO STEBUKLINGAS  MARIJOS VIETAS
Lietuva Marijos žemė
© Robertas Gedvydas Skrinskas, Kaunas 1999m.

VII DALIS. ŠVČ. M. MARIJOS KOPLYTSTULPIAI IR KITOS VIETOS
Šioje dalyje aprašyta vietos ir objektai, turintys ryšio su Švč. M. Marija. Dalis jų pagarsėjo kaip stebuklingi, o kiti yra didesnei Marijos garbei.
1. ERŠKĖTYNAS
VIETA. Nuo Kretingos link Darbėnų 10 km, už Dimitravos kaimo, miške.
ISTORIJA. Atsitiko caro laikais.
Pirmiausia trumpai apie vengrus. XIX a. dalis Lenkijos žemių su Krokuva atiteko Austrijai. (Nuo 1867 m. Austrija-Vengrija.) Tad iš Habsburgų imperijos lenkai bei kiti jos gyventojai dažnai keliaudavo į Rusijai priklausančią Lenkijos dalį. Dalis šių atvykėlių pasiekdavo ir Lietuvą, kur dažniausiai buvo vadinami vengrais, nors dauguma jų buvo slavai, visų pirma lenkai. "Vengrai" užsiimdavo prekyba, vertėsi įvairiais amatais, gydė žmones žolelėmis ir burtais, pardavinėdavo meilės vaistus ir kt. Dar buvo geri kastruotojai, tekintojai, dažytojai, peilių galandytojai. Lietuviai daugiausia buvo žemdirbiai. Tad "vengrai" darbo Lietuvoje susirasdavo, nors lietuviai į juos žiūrėdavo su nepasitikėjimu, vengdavo juos vienus palikti troboje. Toks nepasitikėjimas turėjo pagrindo, nes "vengrai" dažnai būdavo visokie valkatos bei sukčiai. Vysk. M.Valančius perspėjo žmones, kad nepasitikėtų "vengrais", netikėtų jų burtais, nesileistų apgaudinėjami.
"Vengrai" išsiskirdavo margais drabužiais ir marga lazda su kukele. (Kukelė — tam tikros formos storasis lazdos galas.) Klajodami po Lietuvą, jie kartais įsikurdavo ilgesniam laikui ir versdavosi amatais. (...) Prieš I pasaulinį karą "vengrai" Lietuvoje išnyko. Vėliau vengrais kartais būdavo vadinami keleiviai, kurie turėjo lazdą su kukele.
Paruošė Arvydas Baniulis.
Taigi vienas vengras buvo džiovininkas. Ėjo jis keliuku per Joskaudos mišką. Dabar Erškėtynu vadinamoje vietoje pavalgė ir atsigulė pailsėti, užmigo. Jam sapne pasigirdo balsas: "Palik mane čia". Žmogus atsibudo ir nežinojo, ką čia reikią palikti. Susiruošė eiti ir mato, kad negali pajudinti savojo krepšio. Jis suprato, kad kažką iš krepšio reikia čia palikti. Išėmė iš jo Marijos paveikslą ir padėjo prie akmens. Lengvai pakėlė tada savo krepšį ir pasijuto visai sveikas. Jis nuėjo į Joskaudos kaimą ir papasakojo, ką patyręs. Tada atvedęs žmones parodyti savo nuotykio vietą. Žmonės toje vietoje pastatę koplytėlę. Kiek laiko ji ten išbuvo, nežinoma. Stovėjusi prie eglės, kurios dabar nebėra. Kita koplytėlė buvo prie akmens, iš po kurio teka šaltinis.
Lietuvos Nepriklausomybės laikais viena moteris sirgo. Sapne ji išgirdo balsą, liepiantį čia pastatyti koplyčią. Ji pastatė mūrinę koplyčią, kuri ir dabar čia stovi. Po to moteris pasveiko.
Lietuvos laikais sekmadieniais čia būdavo laikomos šv. Mišios. Susirinkdavo keli tūkstančiai žmonių. Prie koplyčios įvyko ir pasveikimų, buvo paliktos lazdos.
APRAŠYMAS. Mišriame miške yra raudonai nudažyta koplyčia. Dydis apie 4x6 m. Viršuje jos data — 1930 m. Aplinka išcementuota, aptverta metaline tvorele. Šalia keletas kryžių. Ant vieno užrašas: "Dėkoju Marijai už gyvybės išgelbėjimą. 1944 m. Vladas Baužys". Koplyčios viduje altorius, kurio centre maža Marijos statulėlė. Daug gėlių, paveikslų, žvakių. Iš dešinės koplyčios pusės — akmuo toje vietoje, kur stovėjo antroji koplyčia, apie 1,5x1,7x1,5 m, su nutapyta ant jo Marija ir Kūdikėliu Jėzumi. Čia turbūt buvo atremtas ir paliktas vengro paveikslas. Šalia šulinys.
Už pusės kilometro yra Alkakalnis. Ant jo viršūnės buvo iškasta apie 15x5 m duobė. Ten vokiečiai nužudę užkasė apie 510 žmonių, daugiausia žydų ir komunistų.
2. KIAUKLIAI
VIETA. 12 km į šiaurę, šiaurės vakarus nuo Širvintų.
PRIKLAUSYMAS. Kaišiadorių vyskupija, Giedraičių dekanatas.
ISTORIJA. 1941.VI.28 iš varpinės lietuviai apšaudė besitraukiančius rusus. Šie už tai padegė bažnyčią. Sudegė ir ji, ir visi aplinkiniai medžiai, bet šventoriuje koplytstulpyje buvusi medinė Marijos statulėlė liko visai sveika. Dabar ji įrengta medinės bažnyčios šventoriuje. Žmonės ją laiko maloninga.
APRAŠYMAS. Marija vaizduojama pamynusi žaltį, basomis pėdomis, su alba ir mėlynu apsiaustu. Rankas pridėjusi prie širdies. Galvą palenkusi kiek į dešinę. Plaukai krenta ant pečių. Aplink metalinių žvaigždžių aureolė.
3. L. MARIKONIO KOPLYČIA
VIETA. Svėdasų — Šimonių ir Anykščių — Salų kelių kryžkelėje, dešinėje pusėje kelio, Šimonys — Svėdasai, nuo kryžkelės koks 1 km, o nuo kelio 0,4 km.
PRIKLAUSYMAS. Panevėžio vyskupija, Anykščių dekanatas, Svėdasų parapija.
ISTORIJA. Liucijonas Marikonis, sūnus Jeronimo, kurio protėvis atvyko iš Italijos kaip Bonos Sforcos dvariškis, pagal architekto G.Vernerio projektą apie 1854 m. pastatė maždaug 4x3x6,5 m mūro koplytėlę, skirtą Marijai. Bona Marikoniui suteikė grafo titulą, padovanojo dvarą. Bonai grįžus Italijon, Marikoniai liko Lietuvoje.
1920 m. Svėdasų klebono J.Kraniausko rūpesčiu koplytėlė perdengta cinkuota skarda. Sakoma, dvarininkas ją pastatęs tam, kad žmonės pasimelstų už mirusius giminaičius. "Lietuvos bažnyčių" IV tome rašoma, kad grafas Marikonis kasdien ateidavęs čia rožinio sukalbėti.
Liucijonas Marikonis, gimęs 1819 m., į Svėdasus atsikėlė pardavęs Salų dvarą Roinaldui Tyzenhauzui. Miestelio aikštėje L.Marikonis pastatė dviejų aukštų mūrinį namą, o šventoriuje mūrinę neogotikinio stiliaus koplyčią-mauzoliejų (1850 m.). Statydamas puošnius ir didingus pastatus, išlaidžiai gyvendamas prasiskolino. Svėdasų dvaras buvo parduotas iš varžytinių, o grafas, išvykęs į Vilnių, mirė skurde.
APRAŠYMAS. Koplyčios viduje yra altorius su gipsine Marijos statulėle. Aukštis apie 1,1 m. Marija abiem rankom prilaiko nuogą Kūdikėlį, tik klubų vietoje pridengtą melsva medžiaga. Abu su auksinėmis karūnomis. Marijos drabužis raudonas, su mėlynu apsiaustu aplink. Jėzus stovi ant rutulio. Kairę ranką pakėlęs ir ištiesęs į šoną, o dešinę laiko prie kaklo ant krūtinės.
Prieš II pasaulinį karą ant sienų kabojo keletas votų, du paveikslai, bet karo metais viskas buvo išgrobstyta.
4. PUSIAUKELĖ TARP ČEKIŠKĖS IR SEREDŽIAUS
VIETA. Miške, kairėje kelio pusėje. Tarp aukštų eglių einantis takas veda prie baltų plytų koplytstulpio, esančio aikštelėje. To koplytstulpio nišose yra Jėzaus ir Marijos paveikslai, statulos, gėlės. O šlaito apačioje — šaltinėlis. Koplytstulpio plotis per šešias plytas, aukštis per 3 plytas. Netoli esantis kaimas vadinasi Paluzdonys.
5. PUSIAUKELĖ TARP VIDUKLĖS IR PAUPIO
VIETA. Kelio dešinėje pusėje.
ISTORIJA. Nuo senų laikų buvo garbinamas Marijos Sopulingosios koplytstulpis. Šioje vietoje laidojo ir nekrikštytus asmenis. Prieš kelerius metus piemenys ar kiti vis išdaužydavo tą koplytstulpį. Žmonės jį perstatinėjo bent tris kartus. Dabar visai nieko nelikę. Yra tik senas, apysausis beržas apie 3 km už Paupio, miške, prie pat kelio posūkio. Aplink beržą lyg ir aikštelė. Prie šio koplytstulpio įvyko toks atsitikimas. (Gal netoliese yra kitas koplytstulpis, nes minimas Alsos upelis prie kelio Viduklė — Paupys. Kai mes lankėmės, mums nurodė tą beržą kaip orientyrą. Upelio nepastebėjome.) Atsitikimą papasakojo viena bažnyčiai atsidavusi moterėlė.
Prie Alsos upelio buvo Marijos Sopulingosios koplytstulpis. Stalino laikais čia siautėjo stribai. Kartą žiemą stribams bevažiuojant rogėmis pro Marijos statulėlę, vienas jų, Juozas Pukinas, tarė: "Ko tu, džiūsna, čia sėdi?" ir paleido į ją šūvių seriją. Viena kulka peršovė statulėlės koją aukščiau kelio. Tos pačios dienos vakare jiems grįžtant, toje pačioje vietoje vienintelė kulka peršovė Juozui Pukinui koją tokioj pat vietoj, kur jis peršovė Marijos statulėlei. Stribai iššoko iš rogių, bet šovusiojo pėdsakų jokių neužtiko. Tą pačią naktį J.Pukiną išvežė į Raseinių ligoninę. Labai kenčiantį jį vėliau perkėlė į Kauną. Ten ligonis išbuvo pusę metų. Žaizda negijo, dvokė, bet ir nesiplėtė. Pagaliau koją reikėjo amputuoti. Dabar jis gyvena Viduklėje.
6. SAUDININKŲ KOPLYTĖLĖ
VIETA. Saudininkų kaimas yra Kelmės raj. Koplytėlė yra (?) gražiame Dubysos slėnyje, 2 km nuo Saudininkų bažnyčios, prie Kelmės — Tytuvėnų kelio.
PRIKLAUSYMAS. Šiaulių vyskupija.
VIETOS ISTORIJA. Toje vietoje, kur stovi koplytėlė, seniau stūksojo didelis akmuo. Ant jo yra įspaustos žymės, kurios, pasak senų žmonių, esančios pėda, lazda ir kojos kelis. Maždaug prieš 157 metus vietos gyventojas Žilinskas rado tą akmenį ir netrukus pastatė mažą, apie 1,5 m aukščio koplytėlę su Švč. M. Marijos statulėle, kuri yra dabartinės koplytėlės altoriuje, ir kryžių. Kalbama, kad Žilinską pastatyti koplytėlę paskatino kažkoks sapnas. Jam pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija ir liepusi pastatyti koplytėlę. Žilinskas visą laiką ligi mirties tą koplytėlę, kryžių ir šaltinėlį stropiai prižiūrėdavo. Čia yra įvykę stebuklų.
Po Žilinsko mirties ant akmens buvo pastatyta kita, didesnė, bent 4 žmones sutalpinanti medinė koplytėlė. Ją pastatė Jautakis, gyvenęs Pavengrio kaime. Jautakis buvęs paralyžiuotas. Pažadėjęs pastatyti koplytėlę ir išgijęs. Jautakio statytąją koplytėlę pašventino Saudininkų klebonas kun. Pr.Vaškevičius. Toje koplytėlėje buvo ta pati Švč. M. Marijos statula ir akmuo su įspaustais ženklais. Tiek aplink pirmąją, tiek apie antrąją koplytėlę žmonės eidavo keliais ir melsdavosi. Be to, netoliese yra šaltinėlis, kurio vanduo daug ką pagydė. Prieš I pasaulinį karą į koplytėlę pasimelsti ir reikalingų malonių prašyti ateidavo žmonės, gyvenę net už 100 km. 1908 — 1909 m. dvarininkė O.Chruščovienė (ne katalikė) savo miškų sargui Buškui leido rinkti aukas naujos koplytėlės statybai, o pati davė visą medžiagą. Minėtais metais koplytėlė ir buvo pašventinta. Chruščovienės tėvas (Staneičia) buvo katalikas ir pastatė pirmąją Saudininkų bažnyčią. Dabartinė koplytėlė yra mūrinė, raudonų plytų. Viduje yra altorius su Švč. M. Marijos statula. Tai ta pati statula, kuri buvo Žilinsko ir Jautakio statytose koplytėlėse. Dar yra Švč. Jėzaus Širdies ir Švč. M. Marijos Širdies paveikslai, o prie altoriaus grindyse įmūrytas akmuo su įspaustais ženklais. 50 metrų nuo koplytėlės čiurlena stebuklingas šaltinėlis. Prieš I pasaulinį karą Sekminių trečią dieną čia kasmet susirinkdavo 200 — 300 žmonių.
(Viskas čia rašyta iš 1939 m. "Žvaigždės". Todėl neaišku, ar mūsų dienomis yra koplyčia ir visa kita.)
Saudininkų medinė bažnyčia buvo pastatyta 1782 m. II pasaulinio karo metu ji sudegė ir liko neatstatyta.
MALONĖS. Prie koplytėlės yra įvykę daug stebuklingų išgijimų ir kitų nutikimų. Keletą paminėsiu.
1. Anksčiau prie koplytėlės buvo akmeninis kryžius. Šatbarų kaimo gyventojas Domeika sirgo sunkia kaulų liga. Pažadėjo pastatyti kryžių ir apsiplovęs šaltinėlio vandeniu išgijo. Po to pastatė kryžių.
2. Nirplių kaimo gyventojas Brazas turėjo paralyžiuotas kojas. Pastatė kryžių ir išgijo.
3. Jasinskis iš Tytuvėnų, grįžęs iš Amerikos, susirgo. Pasveikęs pastatė kryžių ir mažą medinę koplytėlę.
4. Saudininkų kaimo gyventojas P.S. pasakojo, kad jam labai skaudėjo akis. Vienas senukas patarė nueiti prie koplytėlės kalbant "Sveika Marija" ir nusiplauti akis šaltinėlio vandeniu. Po antro apsiplovimo akys staiga išgijo.

Hosted by uCoz