PILIGRIMO VADOVAS PO STEBUKLINGAS  MARIJOS VIETAS
Lietuva Marijos žemė
© Robertas Gedvydas Skrinskas, Kaunas 1999m.

6 SKYRIUS. ŽUVĘ

Šiame skyriuje aprašomi paveikslai, kurie per įvairias negandas buvo sunaikinti. Remiamasi informacija iš istorinių šaltinių arba tų bažnyčių
klebonų liudijimu.

                                           1. GELVONAI

Plačiau ankstesniuose skyriuose.

ISTORIJA. Žabų dvare 1642 — 1686 m. veikė kalvinų koplyčia. Naujas Gelvonų valdytojas Jonas Krizostomas Daumantas Siesickis 1686 m.
kalvinų bažnyčią atidavė pranciškonams ir prie jos pastatė vienuolyną. Tais pat metais miestelyje Siesickis pastatė medinę parapijos bažnyčią
Marijos Aplankymo titulo. Vyskupas pavedė ją valdyti pranciškonams. 1700 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1842 m. atnaujinta. Sudegė
1897 m. drauge su buvusiu vienuolynu, nuo 1832 m. paverstu rusų kareivinėmis. Pagal kitus šaltinius, ten buvo apgyvendinti atsargos kariai.
Sudegus vienuolynui, išnyko ir rusų invalidų "kolonija". 1897 m. dvaro savininkas grafas Gustavas Pliateris su parapijiečiais pastatė naują mūro
bažnyčią. 1907 m. ją konsekravo vysk. Ropas. Koplyčia statyta 1842 m. Antroji koplyčia (į kairę nuo bažnyčios) buvo Žabo kapas.

PAVEIKSLAS. Senoje Gelvonų medinėje bažnyčioje buvo stebuklingas Marijos paveikslas, kuris 1897 m. gaisre žuvo.

Pranciškonai prieš 1775 m. išleido jo paveikslėlį. Marija sėdi soste. Jos galva pakreipta į dešinę. Kūdikį laiko dešine ranka, o kaire suėmusi
Kūdikėlio pėdą. Iš Marijos galvos sklinda spinduliai. Po paveikslu lenkiškas užrašas: "Tikras atvaizdas stebuklingo Švč. Marijos paveikslo,
esančio Gelvonuose pas tėvus pranciškonus". Prieš Mariją stalas su atversta ant jo knyga.

                                           2. LIUBAVAS

VIETA. 14 km į pietvakarius nuo Kalvarijos.

PRIKLAUSYMAS. Vilkaviškio vyskupija, Marijampolės dekanatas.

VARDAS. Cariniai rusai šią vietą buvo pavadinę Pasad.

ISTORIJA. Bažnyčia statyta 1717-1744, gal 1734 m., nes tada suteiktos miesto teisės. Antrą bažnyčią pastatė 1770 m., pagal vienus šaltinius,
Vižainio klebonas A.Kazlauskas, pagal kitus — seniūnas Juozas Kazlauskas. Tais metais Liubavo bažnyčia tapo parapijine. Iki tol ji buvo
Vižainių filija. Per I pasaulinį karą sudegė. 1931 m. medinę bažnyčią pastatė klebonas Vincas Kudirka. Per II pasaulinį karą bažnyčia vėl sudegė.
1956 m. buvo pastatyta nauja — kaip priestatas prie kapinių koplyčios.

Dalis parapijiečių buvo sulenkinti. Bundant lietuviams, paminėtinas susipratęs vikaras Juozas Montvilas. Lenkuojantys asmenys įskundė vikarą
Seinų kurijai, ir jis buvo suspenduotas. 1912 m. vikaras išvyko į Ameriką "Titaniku". Balandžio 14 d. per avariją iki paskutinės minutės klausė
išpažinčių, atsisakęs pasinaudoti gelbėjimo valtimi, išgelbėjo fizinę gyvybę nepažįstamajam, kuriam atidavė savo leidimą į tą valtį, ir laidavo
amžiną gyvenimą daugeliui skęstančiųjų, parengdamas juos mirti su Dievu.

PAVEIKSLO ISTORIJA. Paveikslas ilgą laiką kabojo ant liepos medžio Trempinių kaime (3 varstai nuo Liubavo). Pagal kitus šaltinius, XVIII a.
pab. kabojo ant šermukšnio medžio. Iš ten buvo atgabentas į Liubavo bažnyčios dešinę koplyčią. Per I pasaulinį karą kartu su bažnyčia
sudegė. Pastačius naują bažnyčią, buvo padaryta paveikslo kopija, kuri taip pat labai nukentėjo per II pasaulinį karą, kai sudegė bažnyčia. Ir
dabar šio paveikslo kopija blogos būklės. Per gaisrą sudegė ir bažnyčios dokumentai.

APRAŠYMAS. Kai kurie XIX a. autoriai rašo, kad paveikslas panašus į Čenstakavos. Tačiau iš Liubavo miesto herbo, kurį Stanislovas
Augustas, patvirtindamas miesto privilegijas 1791 m., yra davęs Liubavui, matyti, kad paveikslas vadinamas šv. Marijos Trempiniškės.
Paveikslas, kurio dydis 50x35 cm, laikomas dviejų angelų. Marija stovinti, be Kūdikio, su vainiku ant galvos, rankas sudėjusi prieš save. Panašus
herbas buvo pakartotas 1847 m., kai Liubavo miesto herbo projektas buvo nusiųstas į Varšuvą patvirtinti. Paveiksle ant mėlyno dugno Marija
balta, paveikslo rėmai auksiniai, angelai balti su auksuotais raudonais sparnais. Viso herbo fonas baltas. Galimas dalykas, kad šis vienintelis
Lietuvos miestų herbas su Marijos atvaizdu yra stilizuotas ir neatvaizduoja tikrojo Liubavo stebuklingo paveikslo.

MALONĖS. 1. Ilgus metus iki 1887 m., kai buvo restauruota koplyčia, prie paveikslo kabojo medinis ramstis — raišojo stebuklingo pagijimo
liudininkas.

2. 1904 m. Kalvarijos zakristijono Vincento Kašubos 2 metų dukrelė sunkiai susirgo. Kai gydytojai pranešė, kad mergaitė mirsianti, tėvai ją
paaukojo Liubavo Dievo Motinai. Tai įvyko VIII.20. Jau XI.8 mergaitė buvo visiškai sveika ir su motina atvyko į Liubavą padėkoti Marijai.
Motina prisiekusi paliudijo apie įvykį ir Marijos pagalbą.

                                            3. PAGIRIAI

VIETA. 28 km į rytus, šiaurės rytus nuo Kėdainių.

PRIKLAUSYMAS. Kauno arkivyskupija, Kėdainių dekanatas. Seniau priklausė Vilniaus vyskupijai, Ukmergės dekanatui. 1849 m. įjungta į
Žemaičių vyskupiją, 1926 m. — į Kauno vyskupiją ir priklausė Žeimių dekanatui.

ISTORIJA. Pirmąją bažnyčią 1626 m. pastatė trys broliai — Gabrielius, Kristupas ir Karolis Bialozarai. Per Šiaurės karą ji sudegė. 1742 m. kun.
Penkaševskio rūpesčiu bažnyčia atstatyta. 1876 m. kun. Šimkevičiaus pastangomis naujai perstatyta. Per II pasaulinį karą 1944 m. bažnyčia
sudegė. Parapijos salėje įrengta laikina bažnyčia.

PAVEIKSLO ISTORIJA. Nuo senų laikų Pagiriai garsėjo Dievo Motinos paveikslu. Jį bažnyčiai padovanojo vienas iš jos fundatorių — kun.
Bialozaras. Kai bažnyčią sudegino švedai, paveikslas su apdegusiais rėmais rastas kabantis ant medžio. Pastačius naują bažnyčią, jis įtaisytas
didžiajame altoriuje, pakeitus rėmus. Per 1944 m. gaisrą paveikslas žuvo.

APRAŠYMAS. Marija su Kūdikiu ant rankų. Su sidabriniu aptaisu, votais.

MALONĖS. Seniausiai šio paveikslo stebuklingumas paminėtas V.Kojelavičiaus veikale "Miscellanea". 1650 m. stebuklingi įvykiai ir malonės
prie šio paveikslo buvo surašomos į specialią knygą, tačiau nėra žinių, ar kada nors dvasinė vyresnybė jas patvirtino. Bažnyčios archyve jokių
dokumentų iš senovės neliko, išskyrus trumpą pažymėjimą kanoniškos vizitacijos 1836 m., kur sakoma: "Rasta bulės ir apaštališki laiškai,
suteikią atlaidus Pagirių bažnyčiai, ir liudijimas apie pagarsėjusius stebuklus prie Švč. M. Marijos paveikslo 1794 m."

1. Vienas votas su Marijos atvaizdu, padovanotas XVIII a. Kojalavičienės kaip padėka už pagijusį vaiką.

2. Apie 1900 m. viena moteris sirgo akių liga ir visai apako. Pasiaukojusi Pagirių Švč. Dievo Motinai ir pasižadėjusi, jei pasveiks, visados tą dieną
kalbėti Marijos garbei psalmes, staiga pamaldų metu praregėjo.

3. Prieš 1911 m. miręs Raila per 20 metų buvęs paralyžiuotas. Nieko gydytojams nepadėjus, atsidavė Marijos globai ir pasižadėjo, jei atgaus
sveikatą, kasmet atlikti maldingą kelionę į Pagirius, į Marijos Aplankymo atlaidus, ir ten prie stebuklingo paveikslo sukalbėti rožinį Marijos
garbei. Netrukus visiškai pagijo. Gyveno dar keliolika metų ir savo pažadą uoliai vykdė.

ATLAIDAI. Švč. M. Marijos Aplankymo (titulo).

                                          4. RADVILIŠKIS

VIETA. 20 km į pietryčius nuo Šiaulių.

PRIKLAUSYMAS. Šiaulių vyskupija, Šiaulių dekanatas.

VARDAS. Nuo Radvilos, XVI a. čia turėjusio dvarą.

ISTORIJA. Pradžioje buvo koplyčia, priklausanti Šiaulių parapijai. 1619 m. Mikalojus Brolnikis išmeldė iš karaliaus Zigmanto koplyčiai turtų, dėl
to vysk. Eliaševičius koplyčią pakėlė į Radviliškio parapijos bažnyčią. Šiaurės karo metu bažnyčią apiplėšė švedai. Per 1710 m. marą išmirė visi
miesto gyventojai. Kun. Kazimieras Ausėnas 1769 m. vietoj senos pastatė naują medinę bažnyčią Švč. M. Marijos Gimimo vardo. Ją pašventino
Žemaičių pavyskupis Adomas Koscia 1789 m. 1868.VIII.15 bažnyčia visiškai sudegė. Tuometinis klebonas J.Bortkevičius parapijiečių aukomis
1870 m. pastatė naują medinę bažnyčią.

Valančiaus laikais gyvai reiškėsi blaivybė. Bet iš 1915 m. kun. Sarapo raporto blaivininkų suvažiavime matyti, kad iš 1914 m. ruošiamų Pirmajai
komunijai vaikų 50 mergaičių ir 56 berniukai jau buvo gėrę; mergaičių: degtinės — 20, alaus — 49; berniukų degtinę buvo gėrę 37, alų — visi 56,
vyną — 27; 6 berniukai nuo degtinės buvo pasigėrę, 11 pasigėrę nuo alaus ir 1 nuo vyno.

Per II pasaulinį karą bažnyčia sudegė. 1945 m. buvo pastatyta mūrinė bažnyčia.

PAVEIKSLAS. Bažnyčios didžiajame altoriuje buvo Čenstakavos Dievo Motinos stebuklingas paveikslas, o šoninėje koplyčioje — Švč.
Marijos Škaplierinės paveikslas, papuoštas sidabriniu mėnulio puslankiu. Abu su sidabriniais aptaisais. Žemaičių vysk. J.A.Giedraičio
kanoniškos vizitacijos akte 1804 m. yra užsiminta apie Čenstakaviškį paveikslą, kad prie jo žmonės patiria ypatingų malonių ir kad tas paveikslas
yra gerbiamas ypatingai, nors patirtos malonės nėra užrašinėjamos. Per XIX a. bažnyčios gaisrą abu paveikslai buvo išgelbėti. Daug žmonių
atvykdavo per Švč. Marijos Škaplierinės ir Švč. Marijos Gimimo šventes. II pasaulinio karo metu bažnyčia su paveikslais sudegė.

ATLAIDAI. Marijos Gimimo (titulo).

                                            5. ŠIMONYS

Plačiau ankstesniuose skyriuose.

PAVEIKSLO ISTORIJA. Šimonyse, rodos, buvo ne vienas Marijos paveikslas ir jų istorijos gana skiriasi. Pagal vieną versiją, žmonės Šimonių
apylinkėje ieškojo vietos bažnyčiai pastatyti. Ant eglės rado kabantį Marijos paveikslą. Tai buvo palaikyta Dievo ženklu ir toji vieta parinkta
Šimonių bažnyčiai statyti. Ją pastačius, paveikslas buvo įtaisytas didžiajame altoriuje, kur netrukus pagarsėjo stebuklais. Pagal kitą versiją, prie
kapų ant didelės eglės kabojęs Marijos paveikslas. Prie jo žmonės šventadieniais rinkdavęsi pasimelsti. Dar prieš bažnyčios pastatymą tas
paveikslas laikytas stebuklingu. Statant pirmąją bažnyčią, ji buvo taip suplanuota, kad altorius atsidurtų vietoje eglės, ant kurios paveikslas
kabojęs. Remiantis kitais šaltiniais, bažnyčia pastatyta toje vietoje, kur pasirodė Marija. Galėjo taip būti: pasirodymo vietoje prieš statant
bažnyčią žmonės pakabino paveikslą. 1671.VIII.15 vysk. Pacas pašventino naują bažnyčią ir padovanojo, be sidabrinės taurės bei arnoto, ir
Švč. Marijos Ėmimo į Dangų paveikslą. Ar šis buvo stebuklingas, ar kitas, neaišku. Tik minima, kad 1700 m. užrašyti 35 nepaprasti pagijimai.

Šiuo laiku atsiranda trečias Marijos paveikslas. Jo istorija tokia. Bažnyčia, išstovėjusi daugiau kaip 100 metų, pradėjo irti. Be to, besilankant
gausiems maldinininkų būriams, ji pasidarė per maža. 1779 m. buvo pastatyta nauja bažnyčia. IX.8 vysk. Giedraitis, pašventinęs ją, įvedė IX.8
atlaidus. Didžiajame altoriuje buvo Nukryžiuotojo ir Kristaus Prisikėlimo paveikslas. Dešinėje pusėje — šv. Jurgio ir šv. Domininko, o kairėje —
šv. Onos ir Švč. Marijos, papuoštas sidabriniu aptaisu, iš Romos parvežtas karaliaus Jono Sobieskio. Tai popiežiaus Inocento dovana jam už
turkų sumušimą prie Vienos 1683 m. Anų paveikslų likimas nežinomas.

Stebėtina, kad šį paveikslą rado padėtą dešinėje pusėje prie šv. Jurgio altoriaus esant užrakintoms durims. Tam reiškiniui pasikartojus, klebonas
ant durų uždėjo ženklus, bet paveikslą vis tiek radęs perneštą. Po tų tyrinėjimų Švč. M. Marijos ir šv. Jurgio paveikslus sukeitęs vietomis, nes
dešinėje pusėje buvo pušies kelmas, ant kurio pasirodė Marija. Tuo metu jis tebestovėjo po altoriumi ir buvo 2,5 aršino. 30 metų Šimonyse
klebonavo iš Butkūnų kaimo, Šimonių parapijos kilęs kun. Vladislovas Bareika. Kurį laiką buvo aklas, bet 1762.III.25 padaręs apžadus, jei
pasveiks, tarnauti Marijai, praregėjo. 1792 m. įšventintas į kunigus, atvyko į Šimonis. Pardavęs pusę dvaro, pastatė kleboniją. 1800 m.
padidino bažnyčią ir atnaujino Švč. Marijos paveikslą. Nuo to laiko Dievo Motinos veidas mainydavęsis: išblykšdavęs ir parausdavęs,
atrodydavo tai liūdnas, verksmingas, tai besišypsantis. Tikintieji gausiai patirdavo malonių. Iki 1862 m. užrašyti 122 nepaprasti pagijimai.
Paveikslas ir altorius buvo nukabinėti padėkos ženklais.

Žmonės labai garbino Švč. Mergelę Mariją, patirdavo iš Jos ypatingų malonių. Todėl kilo reikalas įvesti viešą Dievo Motinos garbinimą.
Anksčiau kunigai dažnai keisdavosi. Nebuvo kam to darbo imtis. Kun. Pauliukas nuvyko su prašymu pas Žemaičių vysk. Karevičių, kad šis
Šimonių Dievo Motinos stebuklingam paveikslui išrūpintų iš popiežiaus karūną. Vyskupas sutiko ir paskyrė komisiją, kuri, kritiškai ištirtus
faktus surašiusi, jam atsiųstų. Į komisiją įėjo kun. dekanas Karosas, dekanas Paleckis, klebonai: Kupiškio — Bajoriūnas, Viešintų — Korsakas,
Šimonių — Pauliukas. Šie, pasikvietę vietinius gyventojus Marceliną Gudą, Napalį Šlapelį, Petrą Žekonį, pradėjo rinkti ir rašyti į knygas, kas
ir kokias malones yra gavęs Marijai užtariant. Buvo jau daug padaryta, bet 1915 m. vasarą vokiečiai sudegino bažnyčią ir kleboniją. Ugnyje
žuvo stebuklingas Marijos paveikslas ir visi bažnyčios dokumentai. Taip pat vokiečiai išsprogdino varpinę.

APRAŠYMAS. Paveikslas pieštas ant drobės ir priklijuotas prie medžio lentų. Papuoštas sidabriniu paauksuotu aptaisu. Pavaizduota Marija su
Kūdikiu ant rankų. Paveikslas buvęs panašus į Čenstakavos.

MALONĖS. 1. J.Kuzminas 1821 m. susirgo gangrena ir jau buvo marinamas. Bet jo žmona ir sūnus Kleopas nenustojo vilties, šaukėsi Marijos.
Motina budėjo prie ligonio, o sūnus meldėsi bažnyčioje prie Marijos paveikslo. Malda buvo išklausyta. Visų nustebimui, ligonis pasveiko.
Sūnus pats pasiaukojo: iš beturčio vaikelio išaugo garsus kunigas kanauninkas ir darbavosi Kupiškyje. Mirė 1893 m.

2. Netolimame nuo Šimonių Butėnų kaime 1893 m. Zuzana Šlapelytė gimė visiškai raiša. Motina veltui per 6 metus ieškojo pagalbos pas
gydytojus. Pagaliau jie patarė mergaitei amputuoti kojas. Susikrimtusi motina su kūdikiu pasivedė Marijos globai ir pasižadėjo per ištisą mėnesį
kasdien atvykti į Šimonių bažnyčią prašyti dukrelei sveikatos. Kai savo pažadą išpildė, mergaitė visiškai pasveiko.

3. Danieliui Apšėgai iš Kinderių kaimo grėsė visiškas apakimas. Maldaudamas Marijos sveikatos, jis šešių km kelią iki bažnyčios nuėjo keliais.
Netrukus jo akys praregėjo.

4. Barbora Gudaitė, būdama ketverių metų, sirgo labai sunkia reumato liga. Jos stuburas dėl ligos iškrypo, ir ji galėjo vaikščioti tik susikūprinusi.
Be to, ją vargino tokie skausmai, kad net alpdavo. Motina savo kenčiantį kūdikį pavedė Marijos globai. Norėdama išmelsti mergaitei sveikatos,
pasižadėjo dalyvauti visose Šimonių brolijų šventėse, tomis dienomis pasninkauti ir kiekvienąsyk tris kartus keliais apeiti bažnyčią. Po metų
tokios praktikos mergaitė visiškai pasveiko. Ji gražiai užaugo ir vietoj motinos vykdė Marijai padarytą pažadą.

                       6. VILNIAUS MARIJOS DANGUN ĖMIMO PRANCIŠKONŲ BAŽNYČIA

VIETA. Prie Trakų gatvės.

BAŽNYČIOS ISTORIJA. Gedimino laikais pakviesti pranciškonai jau buvo pasistatę bažnyčią ir vienuolyną. Kai lietuviai nužudė 14
pranciškonų, Petras Goštautas 1335 m. vėl juos įkurdino Vilniuje ir apgyvendino savo namuose Smėlynėje. Jų 1341 m. buvę net 36. Rašiusieji
Vilniaus pranciškonų istoriją sako, kad visi tie 36 buvo nužudyti totorių. Dar kartą vienuoliai buvo žudomi 1406 m. Jurgio Svetoslavičiaus,
Smolensko kunigaikščio, klastingai užpuolusio Vilnių. Tada gvardijonui Angelui buvo nukirsta galva. Pranciškus buvo įmestas į šulinį.
Leonardas pervertas durtuvu, ant ugnies degintas ir karštu vandeniu apipiltas. Yra tikra, kad Lietuvos krikšto metu pranciškonai Vilniuje jau
turėjo savo bažnyčią ir vienuolyną. Kai ji 1390 m., kryžiuočiams puolant, buvo sudeginta, pranciškonai prieš 1414 m. pasistatė naują vienuolyną
ir mūrinę gotikos stiliaus bažnyčią Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo titulo. 1533, 1737, 1748, 1749 ir 1793 m. bažnyčia sudegė, bet buvo
atstatoma. 1812 m. prancūzai bažnyčioje įrengė javų sandėlį. Po 1864 m. rusai perkėlė į ją archyvus. 1872 m. nugriovė dailią varpinę.

Seniau prie bažnyčios yra buvusios kapinės. Mykolas Suzinas 1708 m. pastatė koplyčią ir paskyrė numirėliams prieš laidotuves laikyti.

Po 1945 m. rusai bažnyčioje įrengė archyvų saugyklą.

1994.11.22 bažnyčia grąžinta, bet nėra lėšų restauruoti.

I PAVEIKSLAS. Priklausė kirtėjų cechui. 1734 m. gaisro metu sudegė.

II PAVEIKSLAS. Jo titulas — Marija Snieginė. Buvęs nuo 1596 m. Uždarius bažnyčią, buvo perkeltas į šv. Jono bažnyčią. Apie šį paveikslą
V.Kojalavičius rašo: "Nuo senų laikų šis paveikslas yra pagarsėjęs dieviškom malonėm ir dideliu žmonių pamaldumu jam. Įsigalėjus Vilniuje
kalvinams ir kitoms paveikslus niekinančioms erezijoms Vilnių užliejus, kai daugelis šv. vietų apleistos ir tuščios riogsojo, šis paveikslas niekad
neprarado žmonių pagarbos". Jis buvo pieštas ant sidabrinės skardos, įrėmintas po stiklu. Dydis 36x31 cm. Ar šis paveikslas žuvo, neaišku.

III PAVEIKSLAS. Pagal padavimą, kabojo ant Trakų vartų. Vaizdavo Trakų Dievo Motiną. Vėliau pateko į pranciškonų bažnyčią. Ją uždarius,
pateko į šv. Jono bažnyčią. Ar šis paveikslas išlikęs, taip pat neaišku.

                                            7. VIRBALIS

VIETA. 4 km į rytus nuo Kybartų.

PRIKLAUSYMAS. Vilkaviškio vyskupija ir dekanatas.

VARDAS. Vadinosi Naujoji Valia ir lygiagrečiai Virbalis.

ISTORIJA. 1555.V.10 karalienė Bona pastatė bažnyčią ir aprūpino ją turtais. 1596 m. raštu karalienė Ona, Žygimanto IV motina, buvo įsakiusi
žmonėms ir ponams lankyti pamaldas sekmadieniais. Nelankiusieji turėjo mokėti baudos po du grašius.

Iš 1696 m. vizitacijos sužinome, kad bažnyčia buvo sudegusi ir per 40 metų pamaldos laikytos šopoje. Prieš 1696 m. pastatyta nauja medinė
bažnyčia. Karaliaus dvariškis Jonas Vcielka 1643 m. Virbalyje įkūrė dominikonų vienuolyną, jam pavedęs savo rūmus, ir pastatė bažnyčią,
perdirbtą iš ten buvusios pilies. Vienuolius aprūpino LDK kancleris Kristupas. Prieš 1783 m. pastatyta nauja bažnyčia. Ji buvo viena iš
gražiausių, su dailiais altoriais ir gipsatūromis.

Prūsų valdžiai spaudžiant ir naikinant vienuolynus, 1819 m. mirus paskutiniam vienuoliui, bažnyčia buvo paversta parapijine, o senoji nugriauta.
1893 m. klebonas Siaurusaitis bedidindamas bažnyčią panaikino visą ankstesnį jos grožį. 1944 m. vokiečiai ją susprogdino. Dabar nelikę nė
pamatų.

1945 m. prieglauda perdirbta į bažnyčią.

PAVEIKSLAS. Dominikonų laikais buvo stebuklingas Marijos paveikslas, papuoštas sidabriniu aptaisu ir vainikais. Tuos sidabrinius
papuošimus 1745.VIII.28 vagys išplėšė ir pardavė Kalvarijos žydui Volfui. Dominikonų prioras patraukė vagis į teismą, bet, kaip rašo Šymakas,
— ką Kristus galėjo atgauti iš neturtingų žydų arba galingų jų globėjų? Išnykus dominikonams, nyko ir paveikslo stebuklingumo garbė.
Paveikslas žuvo 1944 m.

                                              8. VIJA

Plačiau ankstesniame skyriuje.

PAVEIKSLAS. Bažnyčioje buvo stebuklingas Marijos Loretiškės paveikslas. Jono Kazimiero laikais per karą su Maskva maskoliai sudegino
bažnyčią ir vienuolyną. Gaisre žuvo ir stebuklingas paveikslas.

Hosted by uCoz