BAŽNYČIOS ŽEMĖS ISTORIJA

1782 08 01 Karmėlavos parapijos  bažnyčios inventoriuje, surašytame Kauno kunigo dekano rašoma: ,,1639 11 30 dauggalis jo malonybė ponas Jonas Adolfas Liackis, Žemaičių kaštelionas, įsteigė parapiją už pusės mylios nuo Karmėlavos, už Neries upės, ir pastatė mūrinę bažnyčią, įpareigodamas, kad tenai reziduojantis kunigas rūpintųsi tik jo žmonių – valdinių sielomis; jo naudai, neskaitant užrašytų pajamų, įtraukė dar tą garantiją, kad kuriuo nors atveju (bažnyčios) steigėjo įpėdiniams nustojus mokėti paskirtą kunigui algą ir duoti metinę duoklę grūdais, kunigui skiria kaimą, vadinamą Masteikiais. Tačiau mirus fundatoriui įpėdiniams neteko vykdyti įpareigojimo – mokėti (algą) kunigui, nes šviesieji dauggaliai Vilniaus vyskupai prijungė Lapių bažnyčią prie Karmėlavos bažnyčios kaip filiją ir Masteikių kaimą daugiau kaip 50 metų valdė Karmėlavos klebonai, iki 1755 m., iki Karmėlavos klebono kunigo Debakovičiaus mirties. Jam mirus, Lapių savininkai užgrobė Masteikių kaimą ir dabar valdo, o Karmėlavos kunigai klebonai (to kaimo) nebeturi. Todėl dabar (reikėtų) kelti bylą dėl menkos beneficijos; antra (vertus), stokojant dokumentų – originalų, kai tėra vien kopijos, paliktos bažnyčiai, galbūt galėtų ką nors laimėti, gavę iš Kauno Žemės teismo arba iš Vilniaus sprendimo išrašą apie Lapių dvaro taksaciją, kuriame, kaip sakoma, Masteikių kaimas esąs priteistas bažnyčiai. Fundacijos skyrimo ir dovanojimų bažnyčiai dokumentų originalai, priklausantys Karmėlavos bažnyčiai, atiduoti vyskupijos archyvui, o bažnyčioje yra vien nuorašai.“[1]

Prie Lapių bažnyčios buvo apie 3 ha. Tai pirmojo įsteigėjo duotos žemės, priskaitant šventorių, kapines ir bažnyčios tarnų daržus. Jas savo ranka rašytu dokumentu Lapių bažnyčiai atidavė Adolfas Ratautas 1851 m.[2]

Šančių km. bažnyčiai paaukojo Lackis 1786 m., kaip matosi iš Lapių ir Karmėlavos bažnyčių inventorinių dokumentų. Kasparas Sokolovskis ir Ignotas Šukšto kaimą pasisavino. G. Sokolovskis už pusę kaimo moka klebonui po 200 rub., o I. Šukšto atsisako.[3]

Šančių kaime kita kart prigulėjo keletas valakų žemės su trobesiais, kuriuos klebonai nuomavo. Po 1863 m. Lapių dvaro savininkas Sakalauskas mokėjo klebonui Markevičiui po 200 rublių. Bet ilgainiui ją visai pasisavino ir pardavė su ten esančiu mišku kaimiečiams. Dar mokėjo klebonui algą po 200 rub., davė klebonui ir bažnyčios tarnams ganiavą, malkų keletą sieksnių, šieno ir grūdų keletą statinių, bet prieš didįjį karą nustojo visa tai klebonui mokėjęs.[4]

,,Našlė Karolina Justina Vaidaitė Volkavienė  (Volkienė[5]) 1907 12 11 testamentu“ ,,jai priklausančio polivarko Eigirgalių vienkiemyje 30 dešimtinių žemės su visais trobesiais..“ ,,Tą visą turtą ji skiria užlaikymui prie Lapių bažnyčios kunigo ir bažnyčios tarnų ir su ta sąlyga, kad po jos mirties Lapių bažnyčioje kasmet būtų laikoma dešimt Šv. Mišių už jos sielą ir kad Lapių bažnyčios klebonas sumokėtų Karmėlavos ir Vandžiogalos bažnyčioms po 100 rusų rublių atlaikymui už jos sielą pamaldų.“[6] Minėta žemė su menkais trobesiais (pusė trobesių atiteko J.K. Volkienės giminaičiui Stasiui Volkui) atiteko Lapių bažnyčiai 1914 m., kai mirė (1913[7])  našlė Karolina.[8] ,,J. Volkienei mirus 1914 m. testamento užrašas buvo per Žemaičių Konsistoriją paduotas Rusų apygardos teismui užtvirtinti, bet tuose metuose rusų įstaigoms dėlei karo išsikrausčius į Rusiją, karui siaučiant testamentas nebesugrąžintas; Nesant rašyto dokumento, nei jo nuorašo Konsistorijoje, negalima pradėti su pretendentu bylą vesti, bet norima taikiu būdu atsiskirti, kas iš dalies jau ir padaryta.“[9]

1930 04 15 gautas Žemės Reformos Departamento liudijimas (Nuosavybės dokumentas), registruotas 1929 10 18 Nr. 34131. Ten rašoma, kad Žemės Reformos Valdyba 1927 07 22 nutarimu Nr. 3041 ir p. Ministerio tais pačiais metais liepos mėn. 23 dieną patvirtintu, Lapių parapijos bažnyčiai už paimtą valdžios žinion jai priklausiusią žemės sklypą, esantį Eigirgalos km. B. Radvilavičiaus 1923 m. sudarytame šio kaimo išskirstymo į vienkiemius plane, pažymėtą nr. 44, 18 ha 6982 kv. m. ploto, – duotas mainais iš Lapių dvaro žemės sklypas matininko A. Stančausko 1926/7 m. sudarytame šio dvaro parceliacijos plane pažymėtas Nr 8; 24 hektarų 7589 kv. metrų plotas. Sukeistomis žemėmis šalys pradėjo naudotis nuo 1928 04 23. Šis turtas yra pažymėtas Kauno apskrities pripažinimo rejestre Nr 35 dalyje 30 ir įrašytas 1930 m. rejestran  Nr.5061 ir duotas Lapių parapijos bažnyčiai 1930 Vytauto didžiojo metais kovo mėn. 25 d. Vyr. Notaras.[10]

Įvykdžius Lapių žemės pakeitimą, Lapių bažnyčios žeme, kurios sulig senesniais inventoriais buvo 2  dešimtinės, paliko neliesta. Tiktai rinka ir sklypas, ant kurio pastatytas bažnyčios tarnų namas (špitolė) iš viso apie 1 ha, sutikus Lapių dvaro savininkui J. Grigoniui, atiteko pilnon bažnyčios nuosavybėn. Dabar iš viso sodybos sklypas 3 ha.[11]

1935 10 28 raštu Lapių kuratas kun. Jonas Juodeika prašo Bažnyčios Turtų valdymo tarybą išduoti jam įgaliojimą atstovauti Lapių bažnyčiai dėl sekančio reikalo. Šatijų kaimas išdalytas viensėdžiais. ,,Minėto kaimo žemė, kuri buvo valdoma Vlado Christausko, jos dalis parduota Stasiui Majauskui ir ta visa žemė, kurios draudimas yra įrašytas Kauno Notarinio Archyvo Nr. 1230, 1928 m. yra apsunkinta skola Lapių R. Katalikų bažnyčiai 1100 rusų rublių.“ Taip pat aukščiau minėto Vlado Christausko įpėdiniai iš savo valdomos žemės yra pardavę Veronikai Steponavičiūtei ir ta žemė, kurios draudimas yra įregistruotas Kauno Notarinio archyvo Nr. 824, 1934 m. yra apsunkinta skola Lapių bažnyčiai R. Katalikų bažnyčiai 1000 rusų rublių.“

1935 11 07 notaro pažymėjimas: ,,Pažymima, kad Vlado Christausko turtui, perėjusiam Marijos Zofijos ir Enriko Christauskų nuosavybėn Šatijų km., yra uždėtas tik vienas draudimas 1100 rusų rublių Lapių Rymo Katalikų Bažnyčios naudai. Draud. Rink. 1912 m. 307 nr.“

Iš 1936 08 14 Lapių kurato kun. J. Juodeikos rašto Kurijai. ,,Skirstant į viensėdžius Šatijų km., (...) p. Christausko žemės dalis yra parduota dviem skirtingiems asmenims, kur sudarant notarinius dokumentus, viename akte pažymėta 1100 rusų rublių, o kitame 1000 rub. Christausko turto įpėdiniai (...) sumą 1100 rub. beveik visą gražino iki 1914 m., kas buvo įrodyta kvitais. Buvo likę negrąžinta 40 rub., kuriuos susitarėme skaityti 1 rub. 1 litu ir ši suma jau grąžinta Lapių bažnyčiai.“

1937 04 08 Vyriausia Žemės Tvarkymo Komisija nutarė, kad 1000 lt draudimą Lapių bažnyčios naudai panaikinti, nes Lapių klebonas J. Juodeika nepateikė įrodymų ir jo skundą atmesti.

1991 12 15 Lapių klebonas (aptarnaujantis iš Vilijampolės parapijos) kun. Lionginas Vaičiulionis kreipėsi į Žemės Reformos Komisiją, kad būtų sugrąžinta bažnyčios žemė ir altarijos namas.

 Paskyrus kun. Robertą Skrinską Lapių klebonu, jis ėmėsi ir bažnyčios žemės klausimų.

PLAČIAU

Apie Lapių parapijos žemę rašė:  Naujosios tėviškės žinios 2003 06 21; 2003 06 27; 2003 07 02; XXI amžius 2003 07 04; 2003 08 29. Laikinoji Sostinė 2003 06 21. Tėviškės Žiburiai 2003 07 15 (Kanada). Akiračiai 2003`8 (netiesiogiai). Ir kita spauda, reportažus parengė kelios televizijos.